užvalkas

ùžvalkas sm. (3^b) Rtr, BŽ259, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; CI328, N, ŠT294, ū́žvalkas (3^a) KBII61, KGr158, K, KI231, KII250, BzBkXXI315, NdŽ, Vdk, Pgg 1. Trg žr. užvalkalas 1: Užvalkai patalams Kel1871,32. Vilnonieji dangalai ir užvalkai yra nekurioj spintoj pakavoti LC1887,38. Užvalkė̃lių daug turiu Tlž. Vištų plūksnų paduškėlė, blogų marškinėlių užvalkėlis NS616(Brž). Tas ū́žvalkas visai naujas, o jau sutrytas Jrb. Ū́žvalką dovenų parvežiau Grd. 2. koks nors daiktas, skirtas aptraukti, apvilkti: Užvilk ùžvalką ant kailinių J. Šiaudinės kepurės… su ypatišku užvalku aptrauktos LC1884,42.